smspinigai.lt
Neįtikėtina! Vos tik dvi ilgakasės sesutės uždainavo, visa salė pasinėrė į euforijos jūrą
Taigi kredito sistema – ekonominių ir piniginių santykių, susijusių su įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų teikimu apmokėjimo ir grąžintinumo pagrindais, įvairių formų ir metodų visuma. Kredito sistemoje dalyvauja gyventojai, įmonės bei organizacijos, valstybė ir kredito įstaigos (bankai, kredito unijos, kredito kooperatyvai ir pan.). Kredito sistemoje dalyvauja gyventojai, įmonės bei organizacijos, valstybė ir kredito įstaigos (bankai, kredito unijos, kredito kooperatyvai kredito įstaigos (bankai, kredito unijos, kredito kooperatyvai ir pan.). Viena vertus, minėti kredito sistemos dalyviai yra kredito išteklių tiekėjai, kita vertus, kredito išteklių vartotojai. Sudėtingas šios sistemos veikimas pateiktas 2 paveiksle. Kredito sistemoje susiformuoja santykiai tarp: pačių gyventojų; gyventojų ir įmonių, organizacijų; gyventojų ir kredito įstaigų; gyventojų ir valstybės; pačių įmonių, organizacijų; įmonių, organizacijų ir kredito įstaigų; įmonių, organizacijų ir valstybės; pačių kredito įstaigų; kredito įstaigų ir valstybės. Bankas, pasirinkdamas kreditų politiką, turėtų nuspręsti kokias paskolas jam geriau teikti – labai pelningas (su didele palūkanų norma), bet rizikingas, ar saugias, bet mažiau pelningas. Kreditorius siekia gauti kuo didesnį pelną, išlaikydamas atitinkamą saugumo lygį ir palaikydamas reikiamą likvidumą. Visa tai galima reguliuoti pasirinkus atitinkamą kreditų politiką. Ją kurdamas, kreditorius turi nustatyti kokio pobūdžio paskolas teiks savo klientams. Kaip jau minėta, didesniam pelningumui pasiekti palankesnės yra ilgalaikės paskolos, tačiau likvidumo atžvilgiu – trumpalaikės. Kreditorius turi taip suderinti teikiamų paskolų terminus, kad būtų kaip galima aukštesniu lygiu pasiekti vienas kitam prieštaringi tikslai (žr. 3 pav.).[3]. Kreditų politika – taisyklių ir procedūrų rinkinys, padedantis kredito analitikams užtikrinti efektyvius sprendimus reglamentuojant paskolų išdavimo, grąžinimo ir kontrolės procesą, pelno ir rizikos santykius, sudarant kreditų portfelį bei kt. Kreditorius, pasirinkdamas kreditų politiką, turi nuspręsti, kokia prioritetine tvarka sieks šių tikslų. Keliamas sudėtingas uždavinys: gauti didžiausią pelną, palaikyti reikiamą likvidumo lygį ir užtikrinti kreditoriaus saugumą (kad paskolos būtų grąžintos laiku su mažiausiu rizikos lygiu). [1]. Kreditų politikoje yra išdėstoma: pagrindinės tam tikram laikotarpio kreditavimo kryptys; konkretūs kreditinės veiklos rodikliai, užtikrinantys veiklos rentabilumą, likvidumą bei minimalią skolinimo riziką; paskolų išdavimo tvarka, nurodant paskolų suteikimo proceso nuoseklumą, dokumentų, reikiamų paskolai, sąrašą, tipinę paskolos sutartį; paskolos garantijos, grąžinimo taisyklės ir kt. Kreditų politika turi pagrįsti palūkanų normas. Jos nustatomos atsižvelgiant į konkurentų palūkanų normą, pelno normą, rizikos dydį, paskolos galiojimo terminą, atsiskaitymo valiutą, kreditoriaus ir paskolos gavėjo santykius ir kitus veiksnius. 1.4. Kreditų rūšys Bankų kreditas gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis kreditas (bankas–skolininkas) yra populiariausias, o kreditavimas per tarpininką yra mažiau populiarus. Bankų kreditavimo sistema apima principus, kreditavimo objektą, paskolos suteikimo bei grąžinimo mechanizmą, taip pat kontrolę. Išduodamas kreditą bankas laikosi ir kredito grąžinimo, mokumo principų, nustato kokiems tikslams kreditas bus panaudojamas, kokiam laikotarpiui. Bankas, suteikdamas kreditą paprašo užstato. Užstatas – tai materialinė garantija kredito grąžinimui. Kreditas yra suteikiamas laikinam naudojimuisi. Kredito trukmė skaičiuojama nuo paskolos gavimo momento iki jos grąžinimo. Pagal naudojimosi laikotarpį bankų kreditai yra skirstomi į trumpalaikius (iki vienerių metų) ir ilgalaikius (virš vienerių metų). Valstybinis kreditas atspindi tokius kreditinius santykius, kuomet valstybė akumuliuoja pinigines lėšas grįžtamumo principu finansuoti valstybės išlaidoms. Šiuo atveju kreditoriai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, skolininkas – valstybiniai organai (finansų ministerija, vietinės valdžios organai). Pagal trukmę yra: trumpalaikiai (iki vienerių metų); ilgalaikiai (virš metų). Priklausomai nuo formos bei apiforminimo tvarkos kreditas gali būti obligacinis bei neobligacinis (iždo vekseliai, centrinio banko kreditas valstybės biudžetui). Komercinis kreditas – tai tradicinis susitarimas tarp įmonės–pardavėjo (kreditoriaus) ir pirkėjo (skolininko). Kreditas suteikiamas prekine forma. Esant komerciniam kreditui, kreditinių santykių dalyvių susitarimu, skolininkas skolą padengia vekselių forma. Vekselis – tai raštiškas skolininko įsipareigojimas kreditoriui (arba kreditoriaus įsakymas skolininkui) sumokėti nurodytą sumą nustatytu laiku. Hipotekinis kreditas (kai kur ipotekinis) – tai toks ilgalaikis kreditas, kuriam gauti reikia užstato. Užstatas – tai įsipareigojimų įvykdymo garantas kreditoriui. Tuo atveju, kai skolininkas neįvykdo savo įsipareigojimų apmokėti skolą, kreditorius gali išgauti savo reikalavimus iš užstatyto turto. Todėl suteikiama paskola turi būti mažesnė nei užstatytas turtas (60 – 80 proc.). Hipotekos objektas – nekilnojamas turtas ( žemė, butai, namai, statiniai ), kitos prigimties turtas ( vertybiniai popieriai, taupomosios sąskaitos ir kt). Hipotekos kreditoriais gali būti komerciniai bankai, specialios ipotekos kompanijos, ipotekos bankai ir hipotekos davėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys turintys savo nuosavybėje ipotekos objektą. Yra išskiriama daugybė hipotekos tipų ir rūšių: pagal užstato tipą (žemė, teisė į nekilnojamą turtą, statomi objektai); pagal paskolos grąžinimo metodus (periodiniai įnašai, kintami įnašų dydžiai); pagal registraciją (pirminė) ir kt. [18]. Vartotojiškas kreditas. Bankas teikia vartotojišką paskolą. Tokio tipo paskolos gali būti apmokomos bendru mokėjimu (lump-sum) termino pabaigoje, bei išsimokėtinos paskolos (instalment loans). Vartotojiškos paskolos paprastai yra naudojamos : vartojimo reikmėms įsigyti; namams, butams remontuoti; mokymosi, gydymo išlaidoms padengti; mokesčiams sumokėti; atostogoms, kelionės išlaidoms apmokėti; nekilnojamam turtui įsigyti, kitoms asmeninėms išlaidoms padengti. Bankinio kredito pagrindinės formos pagal susitarimą yra tokios L. Juozaitienė, A.V. Rutkauskas, V. Aleknevičienė ir kt.: Skubus kreditas (suteikiamas skolininkui laikotarpio pradžioje, palūkanos jam skaičiuojamos nuo visos sumos, o pagrindinė kredito suma padengiama periodiniais įnašais arba vienkartiniu mokėjimu laikotarpio pabaigoje); Kreditinė linija (palankumo kreditas) – tai banko įsipareigojimas suteikti sutartyje numatytą pinigų sumą pagal skolininko reikalavimą, skolinimo laikotarpis dažniausiai iki vienerių metų arba projektui įgyvendinti. Kreditinė linija atveria klientui palankias skolinimosi galimybes. Klientas gauna galimybę naudotis kreditu nustatytais terminais ir sumomis. Kredito linija – trumpalaikės paskolos forma. Jei įmonei suteikta kredito linija, galima pasiskolinti visą ar dalį iš anksto numatytos sumos nieko neįkeičiant ir nepildant papildomų dokumentų. Palūkanos mokamos tik už panaudotą kreditinės linijos dalį; Overdraftas (sąskaitos kreditavimas) – tai kreditas, kurį įmonė gali gauti pagal pirmąjį pareikalavimą už palūkanas, priklausančias nuo sutarties sąlygų. Tai banko mokama pinigų suma, viršijanti aptarnaujamos įmonės einamosios sąskaitos likutį. Paprastai nustatoma riba arba limitas, kurios klientas negali viršyti. Todėl overdraftas iš tiesų nėra paskola, o finansinė priemonė įmonės laikinam nemokumui kompensuoti. Už šią neatidėliotiną paslaugą bankas ima padidintus procentus. Padidintos palūkanos skaičiuojamos ir mokamos už kiekvieną įsiskolinimo dieną. Esant ilgesniam piniginių lėšų stygiui tikslinga įsiforminti įprastą kreditą su normalia palūkanų norma. Kreditinės linijos ir overdraftai gali turėti revolverinio kredito pobūdį; mokamosios kortelės, kurios yra atsiskaitymo negrynais pinigais priemonė ir galimybė gauti kreditą. Kortelės įsitvirtino mažmeninėje prekyboje.

Paskolos internetu yra labai patogus būdas gauti pakolą greitai ir nė neiškėlus kojos iš namų, tiesiog sėdint prie savo kompiuterio. Paskolos internetu yra prieinamos visą parą, kada tik Jums gali prireikti paskolos. Jums tereikia prisiregistruoti internetineje svetainėje, teikiančioje paskolas ir jau esant registruotam vartotojui pateikti paraišką apie norimą gauti paskolą. Paraiškoje reikia nurodyti savo savo asmeninius duomenis, o paskolas teikiantiems darbuotojams juos patikrinus ir įsitikinus, kad galėsite paskolą grąžinti, paskola Jums bus pervesta tiesiai į Jūsų sąskaitą. Paskolos internetu – paprasta, saugu ir greita! Paskolos internetu - vadinamos įvairiai: sms paskolos; greitos paskolos; paskolos kompiuteriu; momentinis kreditas; kreditai internetu; greitas kreditas; Tačiau visi šie sinonimai reiškia tą patį – greitos paskolos internetu. Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo paskolos, kurioos teikiamos internetu. Internetu teikiamos paskolos yra patogios tuo, kad Jums nereikia niekur eiti – visą paskolos gavimo procesą galite atlikti namuose, prie kompiuterio, kas užtruks iki 30 minučių, taip sutaupydami daug laiko. Norit gauti paskolą internetu reikia užsiregistruoti internetinėje svetainėje, kuri teikia paskolas, užpildyti trumpa anketėlę ir nurodyti sumą pinigų, kurią norite gauti. Greitųjų paskolų darbuotojai gavę Jūsų paraišką patikrina duomenis apie Jus ir įsitikinę, jog sugebėsite paskolą gražinti iškart ją Jums suteikia, pervesdami į asmeninę sąskaitą. Šauniausia yra tai, kad Jūs galite gauti paskolas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, nesvarbu kokia tai diena – pirmadienis ar sekmadienis, Kalėdos ar Naujieji metai, paskola Jums bus suteikta. Paskolas internetu ( kaip ir paskolas banke) gali gauti Lietuvos Respublikos asmenys sulaukę pilnametystės (18 metų) ir turintys pastovias pajamas bei neturintys skolų. Paskolos, teikiamos internetu gali būti įvairaus dydžio, tačiau dažniausiai internetu neteikiamos didesnės nei 7000 Lt paskolos (norint gauti didesnę sumą reikia kreiptis į banką), išskyrus tuos atvejus, jei Jūs esate lojalus ir pastovus klientas. Paskolos grąžinimo laikas taip pat įvairus – nuo kelių diienų iki kelių mėnesių. Galima šį terminą ir pratęsti, tačiau tuomet ir palūkanų norma padidės. Tačiau prieš imant paskolą visgi reiktų gerai apmąstyti, ar Jūs sugebėsite tą paskolą grąžinti. Patarina neimti paskolos iš pirmos pasitaikiusios įminės teikiančios paskolas, o „panaršyti“ internete ir susirasti įmonę, kuri labiausiai atitiktų Jūsų poreikius ir norėtų mažiausių palūkanų, o gal net suteiktų paskolą ir be jų, jei skolinatės pirmą kartą.

Imant paskolą be užstato reikia žinoti vieną esminį dalyką, kad ši paskola yra teikiama su didelėmis palūkanomis ir tai gali sukelti problemų ateityje, kai reikės grąžinti paskolą. Prieš imant šią paskolą reikia gerai apsvarstyti ar Jums verta imti šią paskolą ir vėliau grąžinti keleriopai didesnę sumą. Šios paskolos gali būti ilgalaikės ir trumpalaikės ir jos skiriasi nuo daugumos kitų paskolų tuo, kad joms gauti nereikia užstato. Imant paskolą be užstato reikia žinoti vieną esminį dalyką, kad ši paskola yra teikiama su didelėmis palūkanomis ir tai gali sukelti problemų ateityje, kai reikės grąžinti paskolą. Prieš imant šią paskolą reikia gerai apsvarstyti ar Jums verta imti šią paskolą ir vėliau grąžinti keleriopai didesnę sumą. Ilgalaikės paskolos, kurios nereikalauja jokio užstato nėra taip lengvai grąžinamos, kadangi jų didesnės palūkanos ir jei žmogus neturi pinigų grąžinti paskolai, jis tampa nemoklus ir tuomet jis yra perduodamas antstoliams, kurie išieško pinigus ar kitokį turtą. O dar ir už antstolius turi mokėti įsiskolinęs asmuo, todėl prieš imant paskolą reikia pasidomėti apie paskolų rūšis ir išsirinkti sau priimtiniausią ir labiausiai apsimokantį variantą.

Būsto paskolos – tai ilgalaikės paskolos, imamos įsigyti, statyti, remontuoti ar rekonstruoti būstui. Būsto paskolos yra teikiamos su kintama palūkanų norma. Būsto paskolos yra teikiamos daugelyje Lietuvos bankų („DnbNord“, „Swedbank“, „Snoras“, „Ūkio bankas“, „Citadele“, „Šiaulių bankas“, „Medicinos bankas“ ir kt.), tačiau kiekvienas bankas turi skirtingas palūkanų normas, teikia skirtingas paskolos sąlygas, todėl prieš imdami būsto paskolą pasidomėkite, kuris bankas teikia Jums priimtiniausias sąlygas. Paskolos grąžinimo užtikrinimu gali būti nekilnojamojo turto įkeitimas. Kaip papildomas paskolos grąžinimo užtikrinimas gali būti kiti bankui priimtini užtikrinimo būdai (pvz. lėšų sąskaitoje ar vertybinių popierių įkeitimas, trečiųjų asmenų laidavimas). Siūlomą įkeisti turtą yra įvertina turto vertintojai. Pastaruoju metu būsto paskolos yra vienos iš dažniausiai imamų paskolų, nes ne kiekvienas eilinis žmogus išgali susitaupyti pinigų sumą, reikalingą būstui įsigyti be benko paskolos pagalbos. Taigi atsiradus nuosavo būsto poreikiui žmonės ima paskolas iš bankų. Būsto paskolos yra populiarios visame pasaulyje, todėl Lietuva – ne išimtis. Būsto paskolos suteikiamos, ne tik namui ar butui pirkti, bet taipogi pirkti sklypui, renovuoti, atnaujinti jau turimą būstą. Būsto paskolą gali gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai sulaukę pilnametystės (18 metų) ir turintys pastovias pajamas. Tačiau yra bankų, kurie būsto paskolas teikia nuo 21 metų. Jeigu asmeniui yra reikalinga didesnė paskolos suma nei numatyta, jam reikalingas nekilnojamas turtas arba kitas turtas, kurį jis galėtų įkeisti arba laiduotojas. Laiduotojas gali būti ir fizinis arba juridinis asmuo. Esant laiduotojui yra galimybė gauti didesnį kreditą. Tokiu atveju laiduotojas sudaro sutartį, kurioje nustatomi jo įsipareigojimai kreditoriui jei skolininkas, už kurį jis laiduoja, neįvykdys visos ar dalies savo pareigos grąžinti sumą. Informacija apie laiduotoją nustatyta tvarka perduodama priežiūros institucijoms ir laidavimas laikomas finansiniu įsipareigojimu. Dėl to laiduotojas gali turėti problemų imdamas kreditą pats, nes apie savo prievolę dažnai būna pamiršęs ir nenurodo jos pildomoje kredito paraiškoje. Ir nors skolininkas sėkmingai vykdo savo skolinius įsipareigojimus, bet laidavimas nėra pasibaigęs ir todėl laiduotojas negali pats gauti paskolos. Būsto paskolos dydis priklauso nuo norinčiojo gauti paskolą pastovių pajamų ir nuo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės, kurį jis nori įkeisti. Įkeisti galima ir nelilnojamajį turtą, kurį planuojama įsigyti už paskolą. Vidutinė būsto paskolos suma yra apie 200 000 Lt, o norit gauti didesnę paskolos sumą reikia papildomo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto arba laiduotojo. Lietuvos bankai paskolas būstui teikia litais arba eurais. Būsto paskolos grąžinimo terminas gali būti nuo 10 iki 40 metų. Terminą paskiria bankas atsižvelgdamas į kliento finansines galimybes, kaip greitai sjis sugebės grąžinti paskolą. Taip pat bankas atsižvelgia ir į kliento, norinčio gauti paskolą amžių, jei jam yra 50 metų, tai bankas tikrai nesuteiks jam paskolos 30 – 40 metų, automatiškai paskolos grąžinimo laikotarpis sutrumpės. Paskolos palūkanos nustatomos kiekvienam klientui atskirai, nes skiriasi amžius, finansinė būklė ir kt. Palūkanų norma susideda iš banko nustatytos kintamos arba banko nustatytos nekintamos palūkanų normos. Palūkanos yra dviejų rūšių: kintamosios ir fiksuotosios. Būsto paskolos gražinimo sąlygos gali būti skirtingos priklausomai nuo banko paskolos todėl įmokas jau galima pradėti mokėti jau sekantį mėnesį nuo paskolos gavimo pradžios arba paskolos gražinimą galima atidėti. Viskas priklauso nuo to, kokias paskolos gražinimo sąlygas klientui suteikia bankas. Būsto paskolą galima grąžinti dviem būdais: pastoviųjų įmokų metodu (kai mokama lygiomis dalimis kas mėnesį ir paskola ir palūkanos) arba linijiniu metodu (kai paskolagrąžinama lygiomis dalimis, o palūkanos mokamosi už naudojimosi kreditu dienų skaičių).

Facebook'o komentarai